Nekontroliuojamas adenokarcinomos ląstelių augimas priešinėje liaukoje vadinamas priešinės liaukos vėžiu. Ilgalaikiais stebėjimais paremtos analizės pateikė daugiau žinių apie šios vėžio rūšies natūralų vystymąsi ir ligos eigą. Dabar žinoma, kad nuo pirmųjų vėžinių ląstelių atsiradimo priešinėje liaukoje iki jų išplitimo visame organizme gali praeiti daugiau nei 10 metų, o pacientą mirtis gali ištikti dar po poros metų. Dažniausiai ši diagnozė nustatoma vyresniems nei 50 metų vyrams. Deja, priešinės liaukos vėžio diagnozė apima labai skirtingos histologinės struktūros navikų grupę, o pačių agresyviausių navikų vystymosi eiga yra žymiai greitesnė.
Didžiausias sergamumas priešinės liaukos vėžiu stebimas industrinėse šalyse Vakarų Europoje ir JAV. Naujų priešinės liaukos vėžio atvejų ir šios ligos sukeltų mirčių skaičius Lietuvoje nuolat didėja jau kelis dešimtmečius. Šiuo metu priešinės liaukos vėžys yra pati dažniausia onkologinė liga Lietuvos vyrų tarpe – kiekvienais metais nustatoma daugiau nei 2000 naujų ligos atvejų ir šis skaičius kismet didėja. Tarp naujai diagnozuojamų priešinės liaukos navikų vėlyvų stadijų liga Lietuvoje iki 2006 metų sudarydavo daugiau nei pusę atvejų.
Vėlyvų stadijų išplitusio priešinės liaukos vėžio pilnai išgydyti neįmanoma. Kaip ir visų onkologinių susirgimų, taip ir priešinės liaukos vėžio sėkmingo gydymo galimybės pilnai priklauso nuo diagnozės nustatymo laiko: kuo anksčiau diagnozuojama liga, tuo mažesnė naviko išplitimo po organizmą tikimybė ir tuo geresnės išgyvenamumo prognozės. Ankstyvos stadijos priešinės liaukos vėžys dažniausiai yra besimptomis, todėl dažniausiai vyrai į gydytojus nesikreipia. Be to, remiantis pastarųjų metų duomenimis, vyrai ženkliai mažiau nei moterys skiria dėmesio vėžio prevencijai. Vienintelis būdas išvengti pažengusios stadijos priešinės liaukos vėžio diagnozės yra ankstyvos diagnostikos programa, skirta į didžiausią rizikos grupę susirgti ankstyvos stadijos liga patenkantiems pacientams.
Ankstyvos prostatos vėžio diagnostikos metodikos remiasi vėžio biocheminių žymenų ištyrimu. Pasaulyje yra pasiūlytas nevienas priešinės liaukos vėžio žymuo (bendras PSA ir įvairios jo frakcijos, PCA3 ir kt.). Pirmas prostatos vežio diagnostikos metu atliekamas veiksmas – PSA testas – yra paprastas, nereikalaujantis nemalonių, sudėtingų invazinių procedūrų Bendro PSA koncentracija kraujo serume yra plačiausiai šiuo metu pasaulyje taikomas priešinės liaukos vėžio žymuo. Apie šį žymenį sukaupta daugiausia informacijos. Netyla diskusijos dėl PSA trūkumų, nes jam didelę įtaką turi priešinės liaukos dydis ir uždegimai, neseniai buvę lytiniai santykiai ir t.t. Nepaisant visų trūkumų PSA koncentracijos kraujyje tyrimas yra vienintelis laboratorinis testas, kuris yra lengvai pritaikomas didelės apimties ankstyvos diagnostikos programose..
Prostatos tyrimas pirštu, ultragarsinis ar branduolio magnetinio rezonaso tyrimas yra nepakankamai specifiški ankstyvai diagnostikai ir brangūs tyrimai. Šiuos tyrimus rekomenduojama naudoti ligos išplitimo patikslinimui.
Priešinės liaukos vėžio ankstyva diagnostika įgijo prasmę išplėtojus chirurginio bei spindulinio gydymo metodus, kuriais galima pilnai išgydyti pacientus. Savalaikės diagnostikos galimybes labai pagerino PSA tyrimo įvedimas, tačiau priešinės liaukos vėžio diagnozė gali būti patvirtinta tik atlikus prostatos biopsiją ir histologiškai ištyrus paimtus mėginius.
Urologinė pagalba Lietuvoje yra teikiama atsižvelgiant į Europos Urologų Asociacijos (EAU) diagnostikos ir gydymo rekomendacijomis, kurios yra atnaujinamos kiekvienais metais. 2008 metų EAU rekomendacijose nurodoma, kad kol kas dar nėra surinkta pakankamai duomenų, įrodančių PSA platesnį taikymą priešinės liaukos vėžio diagnostikai. Dabar jau žinoma, kad PSA tyrimu paremtos programos akivaizdžiai sumažina tikimybę nustatyti priešinės liaukos vėžį, esant tolimoms metastazėms. PSA patikros naudą patvirtinantys duomenys iš Austrijos, Švedijos, JAV paskatino kitas šalis, tarp jų ir Lietuvą, pradėti vykdyti priešinės liaukos vėžio ankstyvos diagnostikos programas.
Po nuodugnių svarstymų bei taisymų, atsižvelgiant į sergamumo priešinės liaukos vėžiu didėjimą, 2006 metais Lieеuvoje buvo pradėta įgyvendinti “Lietuvos priešinės liaukos vėžio ankstyvos diagnostikos programa“ (LPLVADP), finansuojamą Valstybinės ligonių kasos. Ši programa sukurta remiantis visuomenės ir valstybės interesu turimus finansinius resursus skirti sveikatos priežiūros paslaugoms, kurios leistų kiek įmanoma didesnei pacientų grupei suteikti gydymą, užtikrinantį geresnę gyvenimo kokybę. Didžiausias dėmesys skiriamas ankstyvų stadijų (dažniausiai besimptomiams) navikams nustatyti, užtikrinant galimybę taikyti efektyvius ir santykinai nebrangius gydymo metodus (chirurginį ar spindulinį gydymą).
LPLVAD programa skirta 50-75 metų amžiaus vyrams ir nuo 45 metų vyrams, kurių tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Tokia amžiaus grupė pasirinkta, nes yra nustatyta, kad vyresniems pacientams (ypač tiems, kurių numatoma gyvenimo trukmė neviršija 10 metų) radikalus priešinės liaukos vėžio gydymas yra susijęs su didesniu komplikacijų dažniu bei prastesniais išgyvenamumo ir gyvenimo kokybės rodikliais. Be to, 6 iš 10 atvejų priešinės liaukos vėžys yra diagnozuojamas vyresniems nei 65 metų vyrams.
Nors priešinės liaukos vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų, tikimybė, kad PSA pasitikrinti atėjusiam vyrui galiausiai bus nustatyta tokia diagnozė neviršija 2%, todėl informuoto paciento sutikimui dalyvauti patikroje yra skiriamas ypatingas dėmesys. Pacientas prieš duodamas kraują PSA tyrimui turi būti informuojamas, kad radus kraujyje PSA koncentraciją viršijančią nustatytą ribą bus rekomenduotas tolesnis ištyrimas ir priešinės liaukos biopsijos mėginio paėmimas. Taip pat pacientui turi būti paaiškintos dažniausios tyrimų komplikacijos ir dabartinės priešinės liaukos vėžio gydymo galimybės bei jų įtaka gyvenimo kokybei.
Pacientams, kurie sutinka būti toliau tiriami, bendro PSA tyrimą vieną kartą per dvejus metus skiria pirminės sveikatos priežiūros gydytojai. Lietuvoje tolimesnis ištyrimas rekomenduojamas, jei PSA koncentracija viršija 3ng/ml. Ši riba pasirinkta, kadangi priešinės liaukos vėžio tikimybė esant tokiai PSA koncentracijai jau viršija 25% ir galima prostatos biopsijos nauda atsveria biopsijos komplikacijų riziką. Vidutiniškai kasmet apie 10 proc. asmenų nustatoma didesnė nei 3 ng/ml PSA koncentracija. Pacientams dėl padidėjusio PSA atsiųstiems tolimesniam ištyrimui atliekama urologinė apžiūra, priešinės liaukos tyrimas pirštu ir echoskopu. Po šių tyrimų urologas, esant reikalui rekomenduoja priešinės liaukos biopsiją. Prostatos biopsijos sėkmingai atliekamos ambulatoriškai praktiškai visose Lietuvos ligoninėse, teikiančiose stacionarines urologines paslaugas, bei kai kuriose stambiose poliklinikose, kur dirba urologas ir yra biopsijoms tinkamas ultragarso aparatas.
Per 2006-2007 metus “Lietuvos priešinės liaukos vėžio ankstyvos diagnostikos programos“ vykdymui panaudota virš 10 mln. litų iš Privalomo sveikatos draudimo fondo lėšų. PSA bent vieną kartą pasitikrino beveik 164 tūkst. vyrų (43% 50-75 metų vyrų), atlikta beveik 9,4 tūkst. priešinės liaukos biopsijų. LPLVADP rėmuose nustatyti 3393 nauji prostatos vėžio atvejai, t.y. pusė visų per 2006 – 2007 metus nustatytų priešinės liaukos vėžio atvejų. 2008 metais PSA pasitikrino beveik 120 tūkst. vyrų, panaši tendencija nustatyta ir 2015 bei 2016 metais, tačiau 2017 metais pasitikrinusių asmenų skaičius sumažėjo iki 97 tūkst., o 2018 metais PSA pasitikrino 106 tūkst. vyrų. Programoje patikrintų asmenų skaičius atsispindi žemiau pateiktame paveiksle.
2016-2018 m. biopsija buvo atlikta 24 % tyrimuose dalyvavusiems pacientams. Šios programos vykdymui 2018 m. buvo skirta 2,11 mln. eurų, o 2019 m. planuojama skirti 2,35 mln. Visi anksčiau minėti duomenys įrodo, jog programa tapo viena sėkmingiausių iš Lietuvoje vykdomų onkologinių patikros programų.
Atlikus detalesnę duomenų sergamumo priešinės liaukos vėžiu analizę po LPLVADP įvedimo paaiškėjo, kad pirmaisiais vykdymo metais žymesnių pakitimų naujų atvejų pasiskirstymo pagal stadijas statistikoje neįvyko, tačiau diagnozių skaičius išaugo nuo 2005 iki 3123 per metus. 2007 m. anksčiau negu tikėtasi pastebėtas persilaužimas – vietiškai arba sistemiškai išplitusios ligos atvejų skaičius stabilizavosi, o ankstyvų stadijų ligos atvejų diagnozavimas padažnėjo. 2018 m. 46 proc. pacientų, kuriems buvo paimta biopsija, buvo nustatyta priešinės liaukos adenocarcinoma. Toks pasikeitimas leidžia manyti, kad Lietuvoje pasirinkta lanksti ankstyvos diagnostikos programos forma yra tinkama sprendžiant priešinės liaukos vėžio diagnostikos ir gydymo problemas.
Literatūros sąrašas:
- EAU guidelines, 2008.
- Aus G, Bergdahl S, Lodding P, Lilja H, Hugosson J. Prostate Cancer Screening Decreases the Absolute Risk of Being Diagnosed with Advanced Prostate Cancer – Results from a Prospective, Population-Based Randomized Controlled Trial. European Urology 51 (2007), 659–664.
- American Cancer Society key statistics for prostate cancer
- Crawford E D, Abrahamsson P A. PSA-based Screening for Prostate Cancer: How Does It Compare with Other Cancer Screening Tests? European Urology 54 (2008) 262–273.
- “Lietuvos priešinės liaukos vėžio ankstyvos diagnostikos programos“ administravimo grupės 2006 , 2007 m.ataskaitos.
- Lietuvos Valstybinės ligonių kasos duomenys.
- Lietuvos vėžio registro duomenys.